Sunkiasvoriui autotransportui sverti dažniausiai naudojamos stacionarios automobilinės svarstyklės.

Svarstyklės gali būti įrengiamos virš žemės, kuomet ant svėrimo platformos sveriamas transportas užvažiuoja ir nuvažiuoja rampomis, arba svėrimo platformą galima sumontuoti specialiai paruoštoje pamatų duobėje. Virš žemės montuojamų svarstyklių pamatai pigesni ir paprastesni, tačiau antžeminėms svarstyklėms reikalinga bent viena užvažiavimo rampa. Rampų ilgis priklauso nuo svarstyklių platformos konstrukcijos ir aplinkos reljefo. Svarstyklių ilgis ir plotis priklauso nuo sveriamo transporto matmenų. Planuojant aikštelę automobilinėms svarstyklėms prie svarstyklių ilgio reikia pridėti po 4-6 metrus užvažiavimo-nuvažiavimo rampoms. Dažniausiai statomos 18 metrų ilgio ir 3 metrų pločio svarstyklės. Plačiai žemės ūkio technikai sverti rekomenduojamos 3,4 metro ar platesnės svarstyklės.

Svarstyklių platformos gaminamos iš metalo arba gelžbetoninės.

Metalinė platforma lengviau sumontuojama ir esant reikalui išmontuojama, bei pergabenama į kitą vietą, tačiau metalinis paviršius yra slidesnis nei betoninis, rūdyja, tai itin aktualu sveriant abrazyvias medžiagas, kurios patekę tarp padangos protektoriaus ir metalo nutrina apsauginį dažų sluoksnį. Gelžbetoninė platforma sunkesnė ir inertiškesnė, todėl eksploatuojant svarstykles jos mažiau juda užvažiuojant ir nuvažiuojant transporto priemonei. Gelžbetoninėje platformoje transporto priemonės apkrova paskirstoma didesniame plote nei metalinėje.

Renkantis automobilines svarstykles reikia atkreipti dėmesį ir į svarstyklių prošvaistą (tarpą tarp svarstyklių konstrukcijos ir pamato).

Transporto priemonių suvežtas purvas gali patekti ir kauptis tarp svarstyklių konstrukcijos ir pamato ir įtakoti svėrimo paklaidas. Tai itin pasireiškia temperatūrai nukritus žemiau nulio ir purvui šalant į ledą. Svarstykles su didesne prošvaista reikia valyti rečiau ir valymo procesas paprastesnis, tačiau kuo didesnė prošvaista tuo aukštesnės svarstyklės ir ilgesnės užvažiavimo rampos antžeminių svarstyklių atveju. Lietuvos klimato sąlygomis optimali prošvaista 8-10 cm., tačiau karjeruose ir kituose objektuose kur svarstyklės labiau apnešamos purvu rekomenduojama didesnė prošvaista.

Svorio jutikliai dažniausiai naudojami dviejų tipų: tenzorezistoriniai skaitmeniniai ir tenzorezistoriniai analoginiai.

Tiek vieni tiek kiti veikia tuo pačiu principu tik skaitmeniniuose analoginis jutiklio signalas jutiklio korpuse įmontuota schema verčiamas į skaitmeninį ir kabeliais perduodamas skaitmeniniu formatu, o analoginio jutiklio atveju šis konvertavimas atliekamas svorio indikatoriuje taigi laidais keliauja analoginis kelių milivoltų lygio signalas. Skaitmeninis signalas atsparesnis elektromagnetiniams trikdžiams, tad jeigu šalia svarstyklių sumontuotos el. pavaros ar dažnių keitikliai derėtų rinktis skaitmeninius jutiklius. Automobilinių svarstyklių jutiklių korpusai gali būti pagaminti iš nerūdijančio ir legiruoto plieno. Legiruoto plieno jutikliai pigiausi ir dažniausiai gaminti Kinijoje. Neretai jau po pirmo sezono eksploatavimo ant legiruoto plieno jutiklių atsiranda korozijos židinių, o kainos skirtumas tarp pigių ir kokybiškų jutiklių sudaro vos 5-10 procentų visų svarstyklių kainos, tad šioje vietoje taupyti nederėtų. Vienas dažnesnių jutiklių gedimų yra pelių nugraužti laidai, tad jeigu bus sveriami grūdai ar kiti valgomi produktai kurie gali byrėti ant svarstyklių ir po jomis, rekomenduojami jutikliai, kurių laidai apsaugoti papildomu metalo šarvu.